Šį kartą sužinosime, kodėl ežiukas Spygliukas bijo balionų, ir kas tai per keistas triukšmas, sudominęs voveraitę Nono.
Miško žvėreliai išgirdo keistą triukšmą, sklindantį iš tolumos. Smalsuolė Nono pirmoji užšoko ant aukščiausio medžio šakos pasižiūrėti, kasgi ten vyksta. Chameleonas Li ėmė žvalgytis, “Iš kurgi sklinda šis neįprastas garsas?”. Juodu net nepastebėjo, kaip ežiukas Spygliukas susigūžė į mažą kamuoliuką.
Nono paskubomis ištarė “Iki” ir nuskuodė link keisto triukšmo. Spygliukas, norėdamas atsisveikinti su voveraite, nedrąsiai pramerkė vieną akį ir staiga išvydo didžiulį, link jo artėjantį, raudoną balioną. Vargšas ežiukas net sustingo iš išgąsčio, ir kaipmat vėl susisuko į kamuoliuką. Chameleonas Li nustebo, kodėl jo draugas taip bijo balionų, ir Spygliukas pradėjo pasakoti.
Kartą, kai Spygliukas tebuvo dar mažas ežiukas, jis išvydo didžiulį raudoną balioną. “Kasgi tai galėtų būti?” susidomėjo ežiukas ir prisitraukė arčiau. Mažasis smalsuolis net nepastebėjo, kaip vienas jo spygliukas įsirėmė į balioną, ir… balionas garsiai sprogo! Ašaros pasipylė iš išsigandusio ežiuko akių ir jis pažadėjo daugiau niekada nesiartinti prie piktų balionų.
Staiga chameleonui Li kilo mintis, kaip padėti ežiukui nugalėti savo baimę. “Spygliuk, o tu bandei balionui parodyti savo švelniąją pusę? Jis tuomet nesprogtų, ir galbūt jūs net taptumėte draugais?”
Li buvo teisus. Ežiukas Spygliukas sukaupė visą savo drąsą, ištiesė rankas ir priglaudė balioną. Ežiuko ausys net įsitempė, pasiruošusios garsiam sprogimui. Tačiau… šįkart balionas nesprogo! Raudonas balionas tebuvo įsispraudęs ežiuko glėbyje, minkštas ir apvalus. Spygliukas nedrąsiai atmerkė akis ir jo baimė balionams kaipmat išgaravo.
Tuo tarpu voveraitė Nono aptiko, iš kur sklido tas keistas triukšmas. Tai buvo mažylis meškutis Lokis, nerūpestingai ir saldžiai besnaudžiantis tarp pievos gėlių.
