Šioje dalyje, kol išalkusi vikšriukė Lili užkandžiauja, chameleonas Li smalsauja, iš kur atsiranda lietus.
Lili staiga pasijuto labai alkana ir pradėjo kramsnoti žalią lapą. Chameleonas Li suskubo padėti savo draugei ir pastebėjo šalia sukrautus obuolius, kriaušes ir kitus vaisius.
Oi kaip skanu… Vikšriukė Lili puolė valgyti vaisius. Iš pradžių ji sukirto obuolį, tuomet kriaušę, braškę, o tada dar vieną obuolį, ir kriaušę, ir braškę – ir vėl nuo pradžių. “Aš galiu atspėti, ką tu valgysi iš eilės!” sušuko Li, bežiūrėdamas, kaip Lili gardžiai užkandžiauja.
Gerai užvalgius, Li ir Lili prigulė pailsėti ir stebėjo virš jų plaukiančius debesis. “Atrodo, jog gali pradėti lyti…”, tarė Lili. Chameleonas Li pakreipė galvą link Lili ir nustebęs paklausė: “O iš kur atsiranda lietus?”. Vikšriukė Lili šyptelėjo ir pradėjo pasakoti.
Kai šilta saulutė šviečia, žemės vandens lašeliai be galo džiaugiasi. Jie pučiasi ir šokinėja iš laimės vis aukščiau ir aukščiau. Tuomet jie pakyla taip aukštai, jog pasiekia debesis.
Kuomet vandens lašeliai besidžiaugdami susirenka ant debesėlių, saulutė kukliai paslepia skruostą. Pakilę, jie pradeda ilgėtis žemės ir vienas po kito ima šokti žemyn. Kapt… kapt… kapt… Taip ir atsiranda lietus.
